Jis ir Savęs (Jos) pažinimas

Akimirką Jis pasijuto taip, lyg kažkas bandytų išplėšti jo širdį. Tai tik trijų sekundžių aktas - nekaltas ir nepastebimas. Minios žingsniai Jo kūną nuplautų tarsi jūra. Tas kelias sekundes Jis puikiai juto, jog širdis sustingo, kaip ir Jis pats: sukaustytos kojos nepajudėjo iš vietos, kad ir kaip būtų norėjusios lėkti kuo toliau. Skardus juokas Jį pažadino iš tos maišaties galvoje ir Jis susivokė, kur stoviniuoja.
Dailaus medžio suoliukas lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Sukaltas lenteles dengė tamsios medžiagos, įvairiais raštais siuvinėtas tamsus sijonas, kurį nuodėmingai lietė ilgų, banguotų plaukų galiukai. Beveik kas minutę kaulėta ranka grakščiu, gundančiu, bet kartu ir nekaltu, judesiu braukė per bangas. Kiekviena jų išsitiesdavo, paskui grįždavo į pradinę pozicija. Taip Ji sugebėjo sukurti grožį, nuo kurio Jo akys negalėdavo nukrypti kitur. Tačiau tas ekstravagantiškas judesys išdavė, jog Ji jaudinasi, tartum nekantrauja. Jis atsiduso eilinį kartą supratęs, kaip gerai iki skausmo Ją pažįsta.
Jis nusistebėjo, kaip sugebėjo tai pastebėti, tačiau Jos ranka nebekilo prie plaukų. Tas vyksmas atrodė toks aktualus ir būtinas Jos kūnui, jog, staiga jam nutrūkus, Jis vis dar regėjo, kaip Jos delnas slysta plaukais. Bet Jis pastebėjo tą uždaro rato pabaigą ir dėl to pasidarė iš dalies skaudu: dabar Ji atrodė tarsi negyva, šalto grožio lėlė. Jis susivokė, jog toks paprastas, elementarus judesys suteikė tiek daug gyvasties, kiek niekas kitas nebūtų galėjęs įkvėpti.
Ji apsižvalgė. Stebėdamas Ją iš už nugaros, negalėjo pamatyti Jos veido, tačiau akys sugebėjo aptikti nedidelį Jos išblyškusio veido odos lopinėlį, kurį apnuogino staiga nuo pečių nuslydusi plaukų sruoga. Keliskart apsižvalgiusi, Ji vėl ėmė sėdėti taip pat ramiai ir nekaltai, tačiau tą momentą, kai Jis mažiausiai to tikėjosi (apie tai Jis net nebuvo pagalvojęs), Ji, savo kaulėta ranka pasirėmusi į suoliuką, apsisuko ir įbedė akis į Jį. Tas žvilgsnis vėrė Jį pusiau, tarsi kaltino, jog Ji visą tą laiką buvo vogčiomis stebima. Jis juto, jog Jos akys tarsi bado Jo širdį, tačiau Jos skruostais be paliovos ramiai tekančios, krentančios ant krūtinės ašaros perpjovė tą Jo širdį perpus.

Daugiau apie nieką negalvoju ir, atrodo, mintyse braukiu kalendoriaus dienas, kol ateis toji valanda, kai aš atsigulsiu ant kilimo ir imsiu dainuoti savo laimės giesmę.

Re-arranged

Vakar buvo tokia diena, apie kurią jau gana ilgai svajojau.

Prieš koncertą (vis dar negalėjau tuo patikėti) susitikau su vienu žmogeliu. Prieš jam ateinant, mano tėtis graužėsi nagus ir vis kartojo, jog aš visokių nesąmonių prisigalvoju - "O gal jis maniakas?" Jeigu ir taip, tai jau labai mielas.
Žodžiu, apvaikščiojus visas pakampės ir krūmus ir atėjus laikui atsisveikinti, nenorėjau net važiuoti. Būtent tą akimirką būčiau koncertą iškeitusi į dar kelias valandas pasitrainiojimų. Bet neiškeičiau. O dėl to ir nepasigailėjau.
Įžengus į Siemens'ą, užplūdo tas pats adrenalino ir jaudinimosi mišinys, kaip ir prieš Linkin Park pasirodymą. Tik tą laimę dar labiau pakylėjo Ieva - suspaudė mane taip, kaip ir prieš dvejus metus. Ji visiškai nepasikeitusi, dėl to džiaugiausi ir taipogi spaudžiau ją savyje.
Koncertas... Šokinėjau ir taškiausi taip, lyg visą tą energiją būčiau kaupusi jau metus. Seniai taip šėlau ir klykiau: "Now I know why you wanna hate me 'cause hate is all the world has even seen lately!" Šiai priešpaskutiniai dainai (Take a Look Around) atsidaviau taip, jog paskutinei - Rollin' vos liko energijos. Taip pat išsitaškiau per savo mylimiausias: Counterfeit ir Re-arranged.
Buvo velniškai pikta ant tų žmonių, kurie kaip kelmai sėdėjo prilipę prie kėdžių per tokį nerealų koncertą. Net Fred'as prašė visų atsistoti ir paaukoti daugiau energijos. Tos energijos aš tikrai paaukojau, šiandien skauda gerklę, kaklą ir rankas, o ant kelėno didžiuojasi mėlynė, kurią man padovanojo prieš mane stovėjusi kėdė.
O Wes atrodė sumautai pribloškiančiai.

Dienos citata:

"Deja, Wes Borland sprendimas grįžti pas atgimusius Limp Bizkit labai nuvylė daugiausiai pasaulyje pudros ir tušo akims sunaudojantį vyrą Marilyn Mansoną."

P.S. MM naujo albumo kelios dainos tikrai neblogos. Po galais.

O aš ir vėl jaučiuosi gyva.

Gaudyk penketą

Pirmasis sakinys šiame įraše būtų tokia banalybė, kaip "Šiandien buvo gera diena", tačiau nuo to mane sulaukė fizikos pamoka, kuri lyg ir "patvarkė" tą mano dieną. Prieš savaitę žinojau, jog rašom, prieš savaitę jau žinojau, jog nieko iš ten nesuprantu. Bet eilinį kartą "dėjau" ir pasiklioviau savo sėkme, kuri mane tokiais atvejais retai palieka. Šiek tiek ironiška, nes viena mano mėgstamiausių frazių - "Viskam pirmas kartas". Kaskart ją kartodama jaučiausi kažkuom protinga ir kažką išmananti, bet šiandien gyvenimas spyrė man subinėn (teisingai, seniai taip jau reikėjo) ir po fizikos kontrolinio išėjau ant savęs taip supykus, jog be abejonės būčiau galėjusi ant savęs rėkt. Tačiau mano pyktis visiškai neužgožė mano proto, kurio, beje, aš dar lyg ir turiu, tad pamaniau, jog aš, einanti koridoriumi ir rėkianti pati ant savęs, neatrodyčiau, kaip eilinė pilietė. Labiausiai siutino tas faktas, jog visą tą trečią trimestrą bandžiau išlaikyti savo trimestra padoriu, bet eilinį kartą sugebėjau viską sumaut. Jė!

Šiandien šiandien šiandien...

... yra pirmadienis.

Pirma diena po savaitgalio.

Bjaurus rytas.

Bjauri kava.

Bjaurus akių perštėjimas.

Neįdomios pamokos.

Na, išskyrus dailę.

= tikrai nekoks Pirmadienis.

________________________________________________

Nelaukiu ketvirtadienio. Tikybos mokytoja ant manęs ne piktybiškai užsirovė, nes pasakiau, jog netikiu Dievu, jog iš dalies pasisakiau už abortus.

N e s n u ž u d ž i a u B e e t h o v e n ' ą .

~ M ė n e s i e n o s S o n a t a .

Pasaulis gražus.

<...>, o gamta nuostabi.

Tiek daug žalios spalvos! Akys nespėjo prie to dar prisitaikyt, lyg ir priešinas, lyg ir ne. O širdis džiaugias - pavasaris. Atgaiva sielai, bet kančia mano sąžinei. Tiek daug darbų! Nespėėėėsiu! (note so self: vietoj to, jog rašyčiau blogą, galėčiau pradėt dirbt tuos darbus).
O šiandien žiovavau ir merkiau akis. Sugalvojo du žmonės mane naktį prižandint. Žodžiu, miegu aš sau ramiai, kūnas miega, protas miega. Tik staiga akys užmatė kažkokią švieselę, o tai ir privertė mane pabust. Telefonas, žinoma, "sužibėjo". Perskaitau sms: "Miegi?". Nu ir idiotas, galvoju, aišku, kad miegu. Giliai mintyse dėjau, nieko, palauks iki ryto, ir apsisukau ant kito šono. Tik girdžiu, vibracija. Nu čia dabar? Dar vienas sms: "Varau į Limp Bizkit koncą. Felt like sharing...". Negalėjo ji su tuo pasidalint ryte? O, varge. Padėjau telefoną, jau beveik atsibudus sekundę bandžiau užmigt, bet atėjo dar vienas sms, tik jau į kitą telefoną. Žadinimo komitetas kažkoks.
Taigi, atrašiau, velnias nematė, vis tiek jau nebemiegojau.

Keturi Laimės Punktai

Hamletas: "Žiurkė! Dedu galvą, jau nebegyva!"

O, Morfėjau, man sekasi!

• grįždama namo, batuose prisirinkau tiek vandens, jog užteks rytmetinei arbatai išsivirti. Ruoškitės, mirtingieji!
• išsitraukiau du vienodus laidus: vienas mano, kitas kito. Katras katro?
• diodas, triodas ir elektrolitinė disociacija - trys žodžiai, apibūdinantys mano fizikos kontrolinio pažymį.
• not the Topics!!

Polonijus: "Aš mirštu!"

.

Vat taip ir buvo.