Dar net ne Gruodis.

Pradedu justi, kaip pamažu artėja Kalėdos - tai išduoda aplinkinių žibančios akys, kas kart pamačius ką nors susijusio su šventėm. Mes tarsi maži vaikai, tik ir laukdami, kol kas nors ims ir atneš saldainį. Aš - taip pat tarp tų laukiančių.
Man pačiai atrodo, jog jau Kalėdų atostogos, nors iki jų dar nemažas laiko gabalas, kuris ištirps tikrai gana greitai. Neseniai simboliškai pasipuošėm virtuvės langą, o šįryt sulaukėm senelių vizito. Vos tik išgirdę skambutį į duris, keturiese susižvalgėm spėliodami, kas stovi už durų - bulvių pardavėjas ar vienuolės, norinčios įbrukti religinę knygą. Pas mūsų tiesiog niekas niekada neateina neprasinešęs. Todėl toks natūralus įvykis įnešė šiek tiek nuostabos.
Pastebėjau, jog paaugliai laukia Kalėdų tik dėl išganingųjų atostogų. Dauguma jų, yra netgi, liaudiškai tariant, "dėję" ant tų švenčių (visi nori pasijusti maištininkais, todėl tai jau tampa itin populiaru). Arba tiesiog jų šventėse nėra tradicijų ar kažko, kas įstrigtų į atmintį.
Reikia man baigt su tom Kalėdom. Juk dar tik Lapkritis.

Banned

Nice.

Last.fm man nebeleidžia eiti į svetainę per Mozilla (dėl priežasties, bet nesakysiu kodėl).


Turiu knistis per Explorer'į.

Čia įterpkite ką nors protingo.

Sėdėti namuose jau pradeda atsibosti, Simsai taip pat įkyrėjo, o filmų žiūrėti net nesinori. Tad tenka kabintis už šiaudo - ėmiau save džiuginti smulkiomis nesąmonėmis (žiūrint iš kurios pusės į jas pažiūrėsi). Žodžiu, atsikėliau su mintimi, kaip noriu bananinio kokteilio. Tiksliau, ir vakar jo labai norėjau, bet pasižadėjau sau leisti jį pasigaminti pusryčiams. Deja, neturėjau vanilinių ledų (būčiau galėjusi nueiti į parduotuvę, bet sergu, kaip sakant). Taigi, pasigaminau vaniliniu cukrumi pagardintą bananinį kokteilį, kurį jums parodysiu, jog pavarvintumėt seilę. ((:

Iš spintelės išsitraukiau šiandienai saugotą bandelę su džemu ir mėgavausi nuostabiais pusryčiais.

Valgydama ėmiau apie kažką įnirtingai galvoti, kad net dabar neatsimenu. Turbūt tai nebuvo itin svarbu. Bet esmė tame, jog prisiminiau Kalėdines dovanas (šiais laikais jos labiau vertinamos už pačias Kalėdas) ir sugalvojau pašniukštinėti po internetines dovanų parduotuves - gal ką atrasiu. Taigi, užtikau neblogą svetainę, kurioje radau begalės mielų, brangiai kainuojančių smulkmenų. Taip pat kilo idėja - mamai padovanoti kokį nors SPA Centro dovanų kuponą. Jai tikrai praverstų atpalaiduojantis masažas ir, manau, aplamai ji labai nudžiugtų. O dėl tėčio, hm... Tiesa, radau mielą dovaną Aistei, tik reikės paprašyti mamos, jog ji užsakytų internetu.

Ką dar galėčiau papasakoti??

Tiesa! Jeigu netyčia turite laiko, atlikit šitą apklausą. Ne, aš nereklamuoju šios svetainės, bet atlikę apklausą, gausit mielą siurprizą. Asmeniškai, mane labai nudžiugino.(: Gal dar ir apsipirkimo čekį laimėsit. :D



(reikės eiti išsiplauti grindis, nes ką tik apipyliau jas su kava).

L. Carcaterra "Pragaro Virtuvės Vaikėzai" 169 psl.

"Kaip smarkiai jis skyrėsi nuo to Džono, kurį pažinojau, to Džono, su kuriuo sykiu užaugome. Vilkinsonas padarė daugiau - ne tik jį sudaužė ir išprievartavo. Čia Džonas patyrė ne tik pažeminimą. Ši vieta jį palaužė, sudraskė į gabalus. Ji įsiveržė į minkščiausią kada nors mano pažinotą širdį ir iššlavė iš jos visus jausmus. Džono Reilio, kuris mūsų klubo būstinę paversdavo pasiklydusių kačiukų rojumi, neliko. Džonas Reilis, kuris vogdavo vaisius ir daržoves iš prekybos centrų sunkvežimių ir padėdavo juos prie ponios Andželos, senos invalidės be pinigų ir šeimos, būsto durų, mirė ir buvo palaidotas. Jį pakeitė Džonas Reilis, kuris nūnai stovėjo priešais mane, be menkiausios dvejonės užmušti žmogų."

Mano jausmų melodija, kai

man skauda viduje;
noriu verkti, bet nepajėgiu;
jaučiuosi vieniša;
pasiklystu savo mintyse ir noruose;
nerandu kitos išeities, kaip tik sėdėti ir laukti, kol viskas susitvarkys.

Rob Costlow - Bliss.

Turiu nustoti :

1. Gailėtis savęs.
2. Gailėtis kitų.
3. Valgyti, kai nenoriu valgyti.
4. Nepirkti to, be ko galėčiau gyventi.
5. Žiūrėti į mokslus rimtai.
6. Apsimetinėti.
7. Per daug svajoti ir paskui liūdėti dėl to, jog tos svajonės niekaip neišsipildo.

Tikiuosi kada nors įvykdyti ir išbraukti bent vieną punktą.

Jei kas paklaustų, jei įdomu...

... mokykloje baisu nebuvo. O jau ryte atsikėliau su pirma savo mintimi, kuri kaskart pasveikina naują mano dieną - "Velnias. Ir vėl". Kramtant tėčio suteptą sumuštinį mąsčiau apie tai, kaip reikės ištverti visas septynias, pačias baisiausias pamokas.

Ir ištvėriau.

Jausčiausi didvyriškai, tačiau, mano laimei, nebuvo muzikos, dailės, anglų ir fizikos. Tiksliau, nebuvo tik muzikos ir fizikos, bet mes išsiprašėm.
Dabar turėčiau sėdėti chemijoje.

Vėl ėmiau klausyti Gorillaz. Kaip aš galėjau juos užmiršt?!?! D:


Jų muzika mane veikia ir verčia jaustis nepatogiai/lyg apsinešus/energingai. Žodžiu, myliu juos.

O GREEN WORLD.