2019 m. spalio 5 d., šeštadienis

Ar tai dar vienas paklydėlis?

Keista, nes šiuo metu turėčiau daryti kai ką kitą, o ne sėdėti savo beveik dešimties metų senumo Bloge ir skraidyti prisiminimais besimurkdant melancholijoje. Kartais net ir sudvejoju, ar aš is vis privalau kažką daryti pagal taisykles, kuriuos arba sukurtos kitų, arba sukurtos mano galvos. Standartai, už kurių paisymą tavęs galų gale niekas neapdovanos.
Ar šis postas bus dar vienas paklydėlis, kurį atrasiu po dviejų metų darydama kažką labai rimto ir suaugėliško - aš nežinau ir turbūt parodys laikas. Tiesą pasakius, labai faina turėti virtualų dienoraštį, nes (velnias žino), kartais gali užplaukti smegenų užtemimas ir pakilusi ranka gali sugalvoti išmesti materialaus pasaulio dienoraštį į šiukšlių dėžę. Tuomet - na va, ir nebeliko. Ir nebeliks po dviejų metų, kuomet norėsi paimti paskaityti ką ten prirašei. Melancholijoje paskraidyti.

Dabar visai nemažai laiko praleidžiu vienumoje. Galvodama ką daryti ir ką nuveikti. Gal būtų ir gera idėja papildyti šitą nesąmonių kampą. Kad po kelių metų turėčiau ką veikti.