Grįžtant namo stebėjau vakaro dangų ir supratau, kaip pasaulyje viskas pervertinama...
Dangus. Kasdien kelis kartus į jį žvelgiame, svajojame, kaip gera būtų padėti galvą ant to minkšto, balto, pūkuoto debesies, kurio neperspjautų net pati brangiausia Dormeo pagalvė. Internete knibžda milijonai dangaus paveikslėlių, o ir negana to, jų vis daugėja. Bet juk debesys - paprasčiausi dujų kamuoliai. Dujos. Vargu ar imtum spiegti iš džiaugsmo įsijungęs dujas namuose, kurių pagalba kiekvieną dieną gamini sau valgį. Žmogui viskas visada turi turėti gražų ir paslaptingą pavidalą, nes tik tada jis bus vertinamas pagal savo paskirtį.
Aplamai, žmonės yra pigūs. Jeigu jie būtų pardavinėjami trijų iksiukų parduotuvėse, turbūt kainuotų pigiau ir už Optimos Linijos kempinę indams plauti.
Kodėl taip piktai? (: Na, o tuomet ką tu vertini?
AtsakytiPanaikintiPiktai, nes tik įrėmus ginklą į žmogaus makaulę, jis ima suprasti apie ką eina kalba.(:
AtsakytiPanaikintiNa, o aš vertinu daug ką. Net ir tą išpuikusį dangų.(: