.

Tas jausmas, kai prisimeni žmogų arba susiduri su jo likučiais virtualioje internetinėje platybėje. Jis priklauso nuo to, kas tave su tuo žmogumi siejo. Dažniausiai jis man pasireiškia liūdesiu.

Ak, žmonės! Kiek jūsų daug ir jūs visi tokie skirtingi! Kaip patikti kiekvienam?
O kaip patikti tam pačiam svarbiausiam - sau?

Apsižvalgai ir aplink save matai tiek daug gražių ir protingų žmonių. Visi jie kažkuo geresni už tave. Pasitaiko, kad ir prastesni, bet atvejis itin retas ir nediskutuotinas (moralės reikalas). Tą akimirką minioje pasijauti toks mažytis ir vienišas, be galo tuščias. Visi prieš tai patirti laimėjimai ėmė ir išblėso. Puff - nebėra. Tada užsigeidi, kad ir tu taip pat lengvai išnyktum. Puff - ir tu vis dar čia.
Ir tu visad čia būsi.