Ir Jis esu Aš.

Praėjo tiek nedaug laiko, kol vienas asmuo suvokė faktą, jog pasaulyje gausu melo. Jis tai nuo mažų dienų girdėjo iš girtų nuoširdaus tėvo lūpų ir jautė švelniame motinos prisilietime. Tačiau tas suvokimas jį partrenkė būtent tada, kai atėjo tam skirtas laikas. Ir tas laikas yra dabar. Jis suprato, jog melas tarsi maža vaisinė muselė sugeba įsiveisti visur. Gerai pagalvojęs, jis atsiminė ne vieną vakarą, kai melas jam buvo brukamas iš brangiausių asmenų visoje Žemėje, tačiau tada jis buvo įvyniotas į gražų popierių, perrištas kaspinu ir kvepėjo saldainiais, greičiausiai guminukais. Dabar tas pats melas atrodo visai kitaip - jis tarsi tamsus demonas, kuris vedžioja žmones už savo saldžių siūlų. Baisiausia tai, jog jis taip pat ir evoliucionavo, nes sugeba keisti pavidalą ir apsimesti geidžiaumiausiais dalykais žemėje. Ir tai jau nebebuvo saldainiai ar gražus popierius su kaspinu. Dabar tai yra meilė ir ji tokia panaši į tą tamsų piktą demoną, jog tas žmogutis susidūrė su dar vienu suvokimu - jis pasiklydo.

©2009-2012 *LonelyPierot